Antra diena - Stanbulas
Gegužės 7d., Stanbulas, saulėta, +16/18 C. Metas Stanbulo dieniniam turui, kultūrai ir potyriams turguje. Pabudome anksti. 8 ryto visi sulaukėme skambučių į kambarius. Mūsų smagusis gidas ragelyje ragino "time to wake up"! Susijuokiau ir rimtu balsu teištariau "That's done". Mes jau buvome nubudusios geras 20 min :) Mano kambariokė Viktė, kuri į šią kelionę išvyko laimėjusi ją BoTours Facebook psl. paskyroje, jau džiaugėsi karštu dušu, o aš smagiai sau maiviausi prieš veidrodį dirbėdama su makiažo priemonėmis. Kelionės metu juk norisi atrodyti "šviežiai ir gaiviai". Juk tiek nuotraukų, įspūdžių, smagių akimirkų bus užfiksuota. Gal ir vieną kitą "selfie'ute" pasidarysim. Merginos iš gretimo kambario, Sigita ir Jurgita, rytais pokštaudamos sako, kad "pamiegosim, kai numirsim". Be kavos nė iš vietos. Turkijoje ji kiek kitokia, bet labai skani. 9 val. jau mėgavomės pusryčiais. Kiek nustembu.. juos valgome ne kaip Europoje įprasta pirmo aukšto restoranėlyje, bet pačiam pastato viršuje, kur atsiveria gražus vaizdai i krantinę. Kaip veliau paaiškėja, čia yprasta restoranėlius, naktinius klubus ir kitas linksmybes kelti į viršų. Sprendimas puikus, nes vaizdas išties džiugina. Pusryčiams sultys, kava, arbata, švieži vaisiai, sūriai, daržovės, kiaušinis, turkiškos bandelės ir kitos gėrybės. Nesu pusryčių gerbėja, bet šį kart valgau. Negali atsisakyti paragauti kažko kitokio, šviežiai prinokusio saulėje. Čia alyvuogės, apelsinai, kriaušės, arbuzas.. viskas įgija kitokį skonį. Patinka! Išjudame iš viešbučio pasiruošę naujai dienai ir nuotykiams. Pradedame nuo hipodromo, obelisko ir Sultan Ahmed Mosque, kurią užsieniečiai turistai vadina the Blue Mosque dėl viduje esančių mėlynųjų plytelių. Prie įėjimo į Sultan Ahmed Mosque vidinį kiemą, kabo grandinės. Nevisi įeinantieji susimasto kodėl. Mes išgavome paslaptį. Jos kabo nuo senų laikų, kai dar į šį kiemą-aikštę įjodavo sultonas. Kam? Kad įjodamas jis būtų priverstas nusilenkti, nes nors ir valdovas, bet Alachua yra aukščiau. Aikštė erdvi, mūrinė, žmonių labai daug. Daugiausia smalsių turistų, norinčių patekti vidun. Turime gudrų ir smagų gida, kuris greit Mus nuveda kitu keliu, ne su turistų grupėmis, bet kaip keliaujančius individualiai. Mat ši eilė juda greičiau. Vis labiau artėjant įėjimą, pokštauja, "from this moment I don't know you. Will meet you inside"! Prie įėjimo merginos apsigaubiame plaukus skarelėmis, visi nusiimame batus ir žengiame į vidų. Erdvės didelės, Įspūdis kitoks, nei mūsų įprastose matytose šventyklose. Man keista, kad čia erdvu, bet prabangos nedaug. Pasidarome nuotraukų atminčiai, keletą "asmenukių (selfie)" savo archyvams. Metas judėti toliau. Perėję gatvę ir parkelį, atsiduriame prie Hagia Sofia muziejaus. Taip pat labai erdvus, gražus pastatas, kiemas, rožynai. Kylame pastato viduje į antrą aukštą vingiuotu keliuku. Nusistebime, kodel čia nėra laiptų..? O gi todėl, kad seniau čia damas į viršų užnešdavo neštuvais. Prisiklausėm visokiausių istorijų. Norit sužinot kokių? Skambinkit BoTours ir atkeliaukit čia ;) Metas turkiško turgaus potyriams. Keliaujame į Grand basaar. Prieš tai Mus vietiniai pamoko gudrybių, kaip derėtis, ko nepirkti, kaip atskirti gerą kainą ir kokiomis manipuliacijomis nepasitikėti. Primena, "saugokit daiktus", ypač jei kalbina iškart keli šalimais. Turime nepilną valandą, tad visi pasineriame į turgaus gilumą. Kas kur su kuo. Keliauju dviese su Jurgita, abi žinome, ką norime įsigyti, tad ryžtingai keliaujam turgaus vinguriuojančiais skersgatvėliais. Nustebsite, bet niekas prie mūsų nelenda, nesikabinėja, įkyriai nesiūlo pirkti, kaip yprastai yra pasakojama apie tai. Dauguma Mus laiko Italėmis. Einame ir krizename. Žinoma apsidžiaugiame abi, šiek tiek drąsiau pasidaro apžiūrinėti daiktus, klausti kainų. Įsigyjame pirmąsias lauktuves. Derėtis čia reikia drąsiai, ryžtingai, sakyčiau net "žvėriškai" :) ir būti budriam, sau viduje atsakant į klausimą, ar vertas daiktas tiek ir kiek esu pasiryžęs mokėti už jį ir prisiminimus iš čia. Grįžus prie mūsų keliautojų grupės, supratome, kad visų potyriai buvo labai skirtingi. Šviesiaplaukės mergaitės pasakoja, kad praeiti skersgatvėlius būdavo sunku, visi iš visų pusių kvietė, siūlė, vis stabtelėjus apipildavo klausimais ir dėmesiu. Kainas sakydavo dideles, bandydavo gudraut, apgaut. Atrodo lyg visi būtume buvę skirtingose vietose, ne tame pačiame turguje. Galata bridge (pietūs). Čia atkeliaujame vidudienį. Pakeliui išmėginame žalius mažus vaisius, kurie panašūs forma į slyvas arba labai mažus obuoliukus. Skonis man primena obuolio ir agrasto hibridą. Skanu, bet patinka ne visiema grupėje. Bet kokiu atveju, jei busite čia, būtinai išmėginkite.. Ir padarykite tai pamirkant į druskytę. Skonis pasikeičia kardinaliai. Keliaujame tiltu, prieplauka, pasiekiame restoranėlį Imperial galata. Pradedame turkiškų gėrybių degustaciją - mažos žuvytės, baklažanas, šviežios salotos, kepintos daržovės, užtepukai.. visko tiek daug. O pagrindiniam patiekalui atkeliauja šviežiai sugauta, ką tik kepta žuvis. Desertui vaisiai. Skonis puikus visko. Privalot tai išbandyti patys! Ką gi, "pasipildę degalų", judame toliau. Kruizas Bosforu. Šiek tiek vėjuota plaukiant.. būtų per drąsu sakyti šiek tiek. Atrodo, kad nupūs nuo laivo denio, tad įsitaisome didelėje kajutėje ir smalsiai dairomės. Drąsiausi - Rūta, Jurgita, Ovidijus ir aš pakylame į denį pasiryžę "prišaudyti" tobulų kadrų! Juk norėsis kažką atsiminti, parodyti sugrįžus. To ką matėme nuotraukose neperteiksi. Žavi dydis, formos, akimirkos emocija. Ta turite patirti patys, tad keliauju pasakojimu toliau, nes vien akimirka ko verta ta, kai vienu metu nusisuki sekundei fotografuoti krantinę, o atsisukęs pamatai tris pakeleivius, susėdusius kartu ir taikančius visaip pasidaryti gražias "selfie'utes", ištiesus rankas su trimis "mobiliakais" :) Išlipame krantinėje, jau kokie +18 C. Saulutė jaukiai šildo, judame į Spice bazaar. Gauname rekomendacijas iš Mus lydinčio gido, kuris čia vietinis, kas gera, ką verta išmėginti, kurie saldėsiai verti dėmesio. Esame pasiryžę paišlaidauti ir namo parvežti kažką dieviškai skanaus. Mums duoda 45 min., visi susižvalgom ir sakom "go-go-go"! Visi neria į turgaus gelmę. Šis turgus pasirodo "įkiresnis" nei prieš tai buvęs. Išėjau išragavusi visus saldėsius, riešutus, vaisius.. panašu, kad kelionės metu mūsų skrandžiams antros Kalėdos :) "Eilė? Prie ko čia tooookia eilė??" Pamenat tėvų pasakojimus apie tarybinius laikus ir eiles prie dešros? Nesu patyrus, ką tai reiškia.. bet va šiandien supratau, apie ką kalbėdavo tėvai.. A, prie ko eilė nepaminėjau :) spėkite? O gi šviežiai maltos KAVOS! Vietiniai (patikimi šaltiniai, ne turgaus gyventojai) sako, ši verta dėmesio, mes jais tikime, nes eilėje buvome vieninteliai turistai! Be to, kas tiek stovėtų eilėje dėl kavos??? Taip, lauktuvės namams "check"! Metas poilsiuj viešbutyje.. Pamanėt jau viskas.. uoje ne! Poilsis = dušas, persirengt ir judam į Kabare. Šiandien vakarosim Stanbule! Kabare mūsų laukė daug gerų emocijų, juoko, šokių, žmonių iš skirtingų šalių. Staliukai sužymėti šalių vėlevėlėmis, paruošta tradiciška turkiška programa ir.. žinoma, MAISTAS! To, kas vyko Kabare nupasakoti sunku. Žiauriai didelė gerų emocijų dozė! Jei bendrakeleiviai leis, papasakosiu daugiau Jums vėliau :) Į viešbutį grįžome lengvai nuvargę ir jau po vidurnakčio, bet dar pasiryžę išmėginti sauną ir baseiną. Tad kelios minutės ir mes jau čia.. Čia šlapia ir neveikia wifi, tad atsisveikinu iki rytojaus.. O pabaigai pasakysiu tik tiek - prie skubaus ir greito tempo įpratome. Neįtikėtina, kiek pamatėm, patyrėm ir juokėmės per šias dvi dienas. O mūsų įprasta fraze jau tapo, stabtelėjus mus pervežinėjančiam transportui, "go-go-go"! Mes norime viską išmėginti !.. Linkėjimai. Jūsų, S.
1 Comment
Sonata
5/11/2014 04:40:01 am
Kaip idomu!Ir kiek daug nuveikėt per diena!Manau ten jums buvo labai smagu!:-)
Reply
Leave a Reply. |
Categories
All
Authorjausminga.kaprizinga.romantiška.trapi.moteriška Archives |