Sesta/septinta diena - Paskutine diena Siaures Kipre, po vidurnakcio Stanbulas ir kelione namo5/12/2014 Gegužės 11d., sekmadienis, paskutinis rytas Šiaurės Kipre, lauke +23
Gegužės 11d. rytas.. Sunkiausias prasibudinimas iš visų.. Jei ne grojantis seifas, kažin ar būtume prabudusios iš vis. Bet viskas nuo pradžių.. Lova dar niekad nebuvo tokia patogi, o patalai minkšti minkšti, rodos skęstum debesyse. Jau saulė kutena žandukus, bet keltis nesinori. Staiga pasigirsta muzika iš niekur, kaip vėliau paaiškėja iš mūsų kambaryje stovinčio mini seifo, kur laikome vertingus daiktus, dokumentus kelionės metu. Abi su Sigita ignoruojame šį garsą pirmas 15 sekundžių, bet staiga susivokiam, kad "čia pas mus". Dar po 3 sekundžių suvokiu, kad "gi čia mano darbinis telefonas kaukia žadintuvo rėžimu ir migruoja vibruodamas po seifą kaip tankas ". Per miegus judu į kitą kambario galą ir klausiu Sigitos , "o seifas su kodu ar atrakintas"? Sigita sako, " tssshhhh, miegam!". Šiaip taip randu seifą, kodus, matyt ir žadintuvą išjungių, kaip nebepamenu, nes sekantis vaizdinys jau buvo po pusvalandžio, kaip guliu lovoj, girdžiu bėgantį dušą, atsisuku pažvelgt į gretimą lovą, bet ten lyg miega Sigita.. Ignoruoju, miegu toliau. Dar po 10 min. girdžiu plaukų džiovintuvą, bet vaizdas atsisukus tas pats - miega Sigita. Klausimas, kas yra mūsų duše? Pašoku staiga lovoje.. Čia tik patalynės siluetas.. Sigtos nebėra.. Merginos iš gretimo kambario, Jurgita ir Viktė pasakoja kitą istoriją. Viktė žvelgdama į patalus, atvirkščiai jau manė 6 ryto, kad Jurgitos nėra.. ši taip gerai buvo susiliejusi su patalais ir "įsmigusi" mieguj į lovą. Susiruošiame pusryčiauti. Viskas vyksta šiandien tarsi sulėtintam filme. Prie pusryčių stalo nerandame nei vieno savo kelionės dalyvio.. hmm.. Neįprasta. Buvau pratus ateiti viena iš paskutiniųjų, nes nemėgstu pusryčiauti, tad mieliau ilgiau pasnausdavau. Bet čia rasdavau jau visus nubudusius ir susirinkusius. O šiandien su Sigita sėdime vienos. Pasitikrinam laikrodžius, 9:40. Išvykti į kalnus tarėmės 10val. Tad ramiai įsitaisom ant saulutės prie lango, kur vienoje pusėje matome kalnus, kitoje golfo aikštynai ir jūra, ir renkamės pusryčius. Šiandien esame Korineum miestelyje, tad ir pusryčius pasirenkame jų tradicinius: kiaušinis virtas, sūriai 3 rūšių, skrudinta duona, keptas sūris, švieži agurkai ir pomidorai, riešutinis sviestas, Kanup sirupas, kelių rūšių uogų džemas ir aišku šviežiai spaustos apelsinų sultys bei kava. Aptarnaujantis personalas niekur šiandien taip pat neskuba, tad vėluojame į išvykimo vietą 20 min. Pusryčiauti baigiame, kai pasirodo Ovidijus ir sako, kad visi jau pasiruošę. Pasirodo keliauninkai šiandien "skip'ino" pusryčius ir miegojo iki paskutinės akimirkos. Suvirstam visi į autobusiuką. Rūta sugeba taip bumbtelt galvą lipdama, kad net mašina sudreba. Laime kraujo nėra. Šiandien išjudame be gido ir Jean'o. Mat Kipre motinos diena švenčiama savatę vėliau nei mes esame pratę, tad visi pas mamas. Visų veidai užmiegoti.. panašu, kad "selfie'učių" šiandien nebus! Nuo savo nuostabios Korineum rezidencijos keliaujame į kalnus gal pusvalanduką, kol pasiekiame St.Hilarion Kalesi (pilį kalnuose, tarsi įaugusią į uolas). Vaizdas neįprastai nuostabus. Kopiame kalnu ir bandome pasiekti aukščiausią pilies bokštą. Pilis manoma, kad pastatyta 7-10 amžiuje. "Tai bent paklaida, tik pora šimtmečių", juokiames. Ne be taip juokinga pasidaro, kai Viktei nuo kopimo ima drebėt kojos. Nejuokai keliauti į 732m auktštį virš jūros lygio ir paskui atgal.. Su basutėm.. Niekas nesakė, kad teks kopinėti. Gidas mums žaviai tik mostelėjo ranka kuria kryptim eiti, pats nekopė. Dabar suprantam kodėl. :) Pilį ir jos apylinkes gan greitai apžiūrime. Nesiliauja diskusijos, juokas.. Nuo jūros lygio matavimo dienovidiniais iki vėjo krypties nustatymo spjaudant ant piršto ir keliant į orą.. Kompanija išties nereali. Atkartoti dialogų tiesiog neįmanoma (reiktų ne tik garsą, bet ir vaizdą įrašinėti), bet kasdien supranti, kad daugiausiai dirbę raumenys yra žandenos, plyštančios juokais. Norėtusi išsaugoti šią emociją užfiksuotą amžinai, tik nežinau kaip tai sudėti į tekstą. Keliaujame toliau į Girne Kalesi, taip ją vadina kipriečiai. Tai Kyrenia pilis. Iš šios vietovės labiausiai įsiminė senoviniai laivo "griaučiai", pilyje laikomi atskiroje patalpoje su atitinkamu slėgiu ir temperatūra, o mums rodomi per stiklinę atytvarą. Šiandien visi pavargę, tad išlaikyti mūsų dėmesį sunku. Patys greit prabėgame viską ir juokdamiesi vis sakome "go go go". Atsiduriame prieplaukoje. Čia saulėta, šilta, visur staliukai, tuntai laivų, kviečiančių plaukti į jūrą, panardyti. Pakeleiviai išalkę. Metas pietų. Atvykstame pietų į Patina. Įsitaisome lauke. Išalkę prisisakome tiek maisto, kad net baisu. Čia "gimsta" nuotrauka su mano nėštukės pilvu. Panašu, kad mūsų posakis "Badausim, kai grįšim" įgauna labai rimtą prasmę ir pagrindą. "Įsiridenam" į autobusiuką ir laimingi važiuojame atgal į viešbutį apturėti "siesta time", kitaip tariant pietų pokaitukui prigulsime. Tik atvykus, visi neria į kambarius miegoti, susitariame susitikti vestibiulija po 1val ir 20min, tai yra 17val. Vienintelis didvyriškai laikosi Ovidijus ir paneria ne lovon, o į baseiną. Pramerkiame akis su Sigita jau po 19val. Laikas susidėlioti daiktus.. ir žinoma susirasti kolegas. Šiek tiek graužia sąžinę, kad pramiegojom, bet kaip vėliau paaiškėjo, 17val vestibiulija nepasirodė niekas. Visi grožio miegu mėgavosi daug ilgiau. Po jo, kas bilijardą sužaidė, kas iki jūros ėjo, kas golfo aikštyno teritoriją apžiūrėjo, o kas turėjo šiuolaikinę Romeo ir Džuljetos inscenizaciją (istorijos dalyviai ją vadino pagalvių mūšių, bet nuotraukos biloja ką kitą). Beje, kaip paaiškėjo vėliau, apeiti mūsų viešbutuko valdas trunka gerą valandą. Tikrai nuostabi vieta su golfo aikštynais, teniso kortais, spa centru, sporto sale, baseinais lauke, terasomis, kambariais puikia įrengtuose mūriniuose kotedžiukuose, bilijardu ir kitomis pramogomis. Po taip vadinamo "lasvo laiko (free time)", susirenkame 20val vakarienės. Paskutinė vakarienė kartu, dar niekas nenorime namo. Visi paskendę telefonuose, wifi, nuotraukose, įspūdžiuose.. tik mūsų kelionės dalyvių suprantamuose juokuose, kurie nesiliauja ir nesensta visos kelionės metu. Taip prasėdime beveik iki 23val. Pamažu visi išsiskirsto po kambarius, turime laiko iki 1:30. Oro uoste turime buti vėliausiai 3val., kad spėtume praeiti "check in". Rašau šios dienos naujienas būtent šią akimirką, laukdama budinančio skambučio, kad jau metas keliauti. Sulaukiau.. Labai greitai pratesiu pasakojimą jau jį pabaigdama iš Lietuvos. Gegužės 12d., jau gerokai po vidurnakčio, du skrydžiai: Šiaurės Kipras-Stanbulas, Stanbulas-Vilnius 1val. nakties pasigirsta skambučiai kambariuose. Pakėlus ragelį išgirstu raginimą keltis. Prižadinu Sigitą. Girdžiu telefonus skambant ir kituose kambariuose, girdisi kaip ilgai niekas nekelia ragelių. Prabėgu per kambarius visus žadindama beldimu į duris ir įsitikindama, kad jau niekas nemiega. Susirenkame daiktus, padarome "check out" ir judama lyg mašinos. Mus pasitinka mūsų smagiausias vairuotojas. Mašinoje iš pradžių būna tylu, visi nurime, keista negirdėti juoko. Vairuotojas paleidžia mums gerai žinomas melodijas, atliekamas kalnų skūdučiais.. Riedame į oro uostą. Apylinkės naktį atrodo dar žaviau. Vis labiau artėjant oro uostą, atgija mūsų "radijas" (Jurgita ir Ovidijus). Kelias tuščias, mašinų ne daug, pasiekiame oro uostą per valandą. Atsisveikiname su vairuotoju, metas pradėti kelionę namo. Oro uoste beveik tuščia, tad muitines, pasų kontrolės postus ir daiktų skanerius praeiname labai greitai. Ilgiau užtrunkame prie "check in" į lėktuvą. Visi čia dirba tarsi atbulomis rankomis, bet labai smagu stebėti. Nusprendžiame nepajudėti iš vietos, kol prie mūsų akių nesužymės bagažo. kelionės pabaigoje netekti lagaminų su lauktuvėmis nesinorėtų. Spėjame pasidairyti po mažutėlį Duty free skyrelį ir ateina laikas skrydžiui. Lėktuvas milžiniškas, skrisime apie valandą, o jame turime kiekvienoje sėdyje instaliuotą mini televizoriuką su liečiamu ekranu. Labai greit įsitaisau, išsirenku filmą su mėgstamiausiu ir man gražiausiu aktoriumi ir skrendu :) Turkish Airlines kaip visada pasirūpina mūsų skrandukais - sumuštinukai, sultys, vanduo, kava. Labai greitai pasiekiame Stanbulą. Stanbulo oro uostas nepalyginamai didesnis už Vilniaus.. Ir tai labai gerai, nes jame praleisime apie 4 val. laukdami sekančio skrydžio į Vilnių, t.y. namo. Čia labai daug Duty free parduotuvėlių. O mergaitės, pamačiau Victoria secret.. sorriukas, bet bėgu. :) Štai aš ir lėktuve, pakeliui namo. Šis kiek mažesnis, bet patogus. Įsitaisau žiūrėti lėktuve rodomą filmą, skrisime apie 2,5val. Visi tarpais pasnaudžiam, tarpais filmą pažiūrime, atkeliauja maistukas..žiūrėk čia jau ir nusileidimas. Visi už rankinio bagažo ir "go-go-go" tekini namo. Oro uoste prie muitinės eilutės. Sustojame eilėje, skirtoje LR piliečiams.. išskyrus Ovidijų. Jis nė nepajuto skirtumo stovėdamas tarp kitataučių :) merginos juokiasi - "Pavyko išsaugoti Ovidijaus nekaltybė, bet panašu, kad Kipre jis prarado savo pilietybę" :) chi, chi, chi.. jis dar šito negirdėjo.. paskaitys blog'ą, kiek nustebs :) Registruotas bagažas jau irgi rankose.. visi išeiname pro vartus, apsikabiname, atsibučiuojame ir pasižadame artimiausiu metu susitikti nuotraukų peržiūrai ir smagiam prisiminimų aptarimui. Be galo jūsų trūks.. palaikom ryšį! Jūsų, S. Namai, lova, miegas.. Ryt atgal į darbus..
2 Comments
Ovidijus
5/14/2014 02:38:47 am
"Pavyko išsaugoti Ovidijaus nekaltybė"??? Are you serious? Tigi čia įvairaus amžiaus skaitytojai ;D
Reply
Sandra
3/22/2015 11:10:43 am
:)
Reply
Leave a Reply. |
Categories
All
Authorjausminga.kaprizinga.romantiška.trapi.moteriška Archives |